Slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos

Komentarų: 1 Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Slaugos referatai

Rokiškio ligoninė? Nepalikite silpno ligonio vieno. Paimkite už rankos, paglostykite. Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim.

slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos

Kol dūšia kūne, tol viltis pas Dievą. Monkutė Kalbėti apie ankstyvąją slaugos istoriją nėra paprasta, nes tikrosios slaugos istorijos nėra ir ji nėra aiški, be to slaugos istorija neatsiejama nuo bendrosios medicinos istorijos. Maždaug a.

Lietuvoje gyveno sėslios gentys.

Tinklaraštis esamiems ir būsimiems slaugytojams

Medicinos pagalbą teikė vaidilos ir vaidilutės. Gydė žolėmis, antpilais, tepalais, užkerėjimais, amuletais. Mokėjo gydyti žaizdas, lūžius, išnirimus, trepanuodavo kaukoles. Šeimoje ligonių slaugymu slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos rūpindavosi mama. Prigimtinis mamos rūpinimasis vaiku gali būti traktuojamas kaip būsimosios slaugymo užuomazgos. Į pagalbą būdavo kviečiami žyniai, burtininkai, kurie gydė užkalbėjimais, amuletais, varydavo piktąsias dvasias.

Iki 16 a. Lietuvoje nebuvo išsimokslinusių gydytojų, ligoninių, sveikatos reikalus tvarkančių įstatymų. Špitolių gadynė 16 a. Jos buvo išlaikomos iš aukų ir pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto. Špitoles steigė ir administravo vienuolynai ir dvasininkai.

Я потрясен этими существами.

Pirmoji špitolė Lietuvoje buvo įkurta Vilniuje metais kituose šaltiniuose m. Jos steigėjas medicinos daktaras Martynas Dušnickis iš Dušnikų. Savo ir suaukotomis lėšomis Gedimino aikštėje pietinėje dalyje pastatė namą, kuriame įkūrė špitolę.

slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos

Joje buvo slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos lovų, turėjo savo vaistinę, virtuvę, koplyčią ir patalpas aptarnaujančiam personalui. Prie špitolės užveistas sodas. Vėliau buvo atidaryta ir daugiau špitolių — Kaune m. Trejybės špitolė Slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos, m. Roko špitolė, kurios steigėjas buvo Jonas Jarolavičius. Šioje špitolėje buvo 40 lovų, o pats špitolės įsteigėjas kartu su 7 padėjėjais rinkdavo gatvėje vargšus ir ligonius bei patalpindavo į savo špitolę.

Juos slaugė, gydė kaip mokėjo, laidojo pūvančius kūnus. Jarolavičius ir jo 7 padėjėjai užsikrėtė maru ir mirė. Jokūbo špitolė, vėliau tapusi pirmąja ligonine Lietuvoje. Špitolėmis naudodavosi tik beturčiai, pagyvenę, neįgalūs hipertenzija ir insulto ryšys ir ligoniai.

Deja, žmonės čia buvo laikomi gan prastomis sąlygomis. Špitolėse būdavo ankšta, nuolat grėsė gaisro pavojus, žmonės būdavo prastai maitinami, ligoniai su ašaromis skųsdavosi apie patiriamas skriaudas. Didelę špitolių pajamų dalį pasisavindavo dvasininkai. Jei pirmųjų špitolių vadovais buvo medicinos daktarai, kaip Martynas Dušnickis, vėliau Valentinas iš Pilzeno, tai vėliau špitolėms vadovavo dvasininkai, be medicininio išsilavinimo ir be jokio supratimo apie gydymą bei mediciną.

Jie labiau mėgo taikyti įvairias religines apeigas, kurios tik paskatindavo dar labiau plisti pavojingom infekcijom. Akušerėmis galėdavo dirbti tik moterys, praėjusios klebono patikrinimą ir instruktažą apie religines apeigas. Tad dvasininkai špitoles labiau išnaudojo kaip priemonę kovai su ateizmu ir reformacija. Gydytojų parengimas, ligoninių tvarkymas, medicinos pagalbos teikimas pagerėjo, kai buvo įkurtas medicinos fakultetas Vilniaus universitete m.

Medicinos draugija. Jokūbo ligoninei. Jokūbo špitolė tampa didžiausia bei pirmąja ligonine Lietuvoje. Čia buvo įkurtas gimdymo, veneros ligų, senukų bei invalidų skyriai.

Joje dirbo vienas gydytojas, vienas vaistininkas, trys chirurgai barzdaskučiai, aštuoni sanitarai ir kt. Renje Vilniuje prie Šv.

Roko ligoninės įsteigė pirmąjį Lietuvoje gimdymo skyrių slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos 10 lovų bei pirmąją akušerių mokyklą. Mokslas trukdavo iki 1,5 metų. Teorinius dalykus dėstė gydytojas, o praktinius akušerė. Vilniuje įkurta felčerių mokykla, o m. Gailestingųjų seserų laikotarpis metais Lietuvoje įkuriama Raudonojo Kryžiaus draugija, kurios veikloje vienas iš uždavinių buvo gailestingųjų seserų, slaugų ir sanitarių seserų rengimas. Šios organizacijos svarbiausias tikslas buvo prižiūrėti sužeistuosius armijoje, karo ligoninėse.

slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos

Taikos metu ši organizacija rūpinosi slaugytojų rengimo kursų organizavimu. Vilniuje, o m.

Darbų pavyzdžiai

Kaune buvo surengti pirmieji gailestingųjų seserų kursai, kuriuose buvo dėstoma rusų kalba ir į šiuos kursus stodavo dažniausiai ne lietuvių tautybės merginos. Gailestingoji sesuo Paulina Gilytė — mano močiutė, nuotrauka iš asmeninio archyvo m. Tuo metu ligoninėje buvo lovų. Tačiau tokia slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos seserų parengimo trukmė buvo nepakankama. Vėliau slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos į kursus priimti merginas, turinčias nors 2 klasių gimnazijos mokslo, tačiau kai kurios mokinės mokėjo tik skaityti.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija sugriežtino atranką į gailestingųjų seserų kursus, mokslas buvo pratęstas iki 6 mėnesių. Pranas Mažylis skiriamas Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovu ir imasi organizuoti gailestingųjų seserų kursus. Nuo m. Kandidatės privalėjo turėti 6 gimnazijos klasių išsilavinimą. Mažylis pats sudarinėjo programas, ieškojo dėstytojų, gaminosi mokymo priemones, rinko kursų klausytojus. Stojančiosios mokytis turėjo būti sąžiningos, mėgti savo darbą, būti atsidavusios, pasišventusios.

Pirmenybė buvo teikiama baigusioms gimnazijas.

Pacientų žinios apie pirminės arterinės hipertenzijos prevenciją

Visas mokslas ir išlaikymas buvo nemokamas. Kursantėms buvo skiriamas butas Raudonojo Kryžiaus ar ligoninės bendrabutyje. Kursų klausytojos rytais dirbdavo ligoninėje, o kasdien po val. Įstojus mokytis buvo nustatytas bandomasis laikotarpis — tai pirmieji 6 mokslo mėnesiai.

Per tą laikotarpį pedagogų taryba turėjo įsitikinti ar kursantė yra slaugytojos vaidmuo profilaktikai hipertenzijos pasirinktai profesijai, ar pakankamai stiprių nervų, ar turi reikiamų dvasinių savybių. Nemažai merginų šių bandymų neišlaikydavo.

Nuo pat pirmųjų dienų kursantės privalėjo atlikti praktiką. Net 9 mėn. Nuo metų Lietuvoje veikė dvi gailestingųjų seserų mokyklos — Kauno ir Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėse.

XX amžiaus pradžioje Vilniuje atsirado ir privačios slaugos mokyklos. Viena iš jų — gydytojo G. Romo masažuotojų mokykla. Organizaciją globojo prezidento žmona S. Lietuvos gailestingosios seserys buvo veiklios, aktyvios, dalyvavo pasauliniuose kongresuose, užmezgė tarptautinių kontaktų.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje pagrindinė mirties priežastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi — širdies ir kraujagyslių ligos.

Gailestingoji sesuo V. Monkutė ir K. Vitkauskaitė turėjo galimybę mokytis Florence Nightingale seserų kursuose Londone. Gavusios daug žinių, jas perteikė Lietuvos gailestingosioms seserims.

Sėkmingai išlaikiusios egzaminus, absolventės gaudavo Raudonojo Kryžiaus draugijos pažymėjimą, liudijantį apie gailestingosios sesers kvalifikacijos suteikimą.

Slaugytojo padėjėjo profesija

Taip pat perskaitykite