Mirganti hipertenzija, Epidemiologija

Atoniniai astatiniai priepuoliai. Neklasifikuojamieji priepuoliai Toninių traukulių metu kelioms sekundėms įsitempia kai kurie ar visi kūno raumenys, jie tarsi sukietėja tam tikroje pozoje - susirietus, išsitempus ar pakėlus rankas ir susigūžus.
Veido hiperemija; Susijaudinimas ir baimės jausmas. Hipertenzines krizes sukelia psichikos-trauminės situacijos, perviršis, stresas, geriamoji kava ir alkoholis, todėl pacientai, kuriems nustatyta diagnozė, turėtų vengti tokių poveikių.
Toninių priepuolių ištiktojo akys dažnai krypsta aukštyn, veidas truputį pamėlsta, nes dėl raumenų spazmo trumpam sustoja kvėpavimas. Toniniai priepuoliai paprastai trumpi, kvėpavimas ir veido spalva greitai tampa normalūs. Atoniniai priepuoliai, kaip ir mioklonijos, yra staigūs ir gali baigtis netikėtu griuvimu bei kūno sumušimu. Atoninių priepuolių metu raumenys staiga suglemba ir negali išlaikyti kūno padėties.
Kartais atonija suglebimas apima tik sprando raumenis, tuomet paciento galva staiga linkteli žemyn, stukteldama į stalą ar kitą priešais esantį objektą.
Jei suglemba liemens ar kojų raumenys, pacientas linkteli visu kūnu arba mirganti hipertenzija. Atoniniai priepuoliai dažnai esti kartu su mioklonijomis ar toniniais priepuoliais. Dažniausi epilepsijos priepuoliai yra mirganti hipertenzija traukuliai, anksčiau vadinti grand mal.
Jie prasideda toniniu kūno raumenų isitempimu ir kritimu.
Žvilgsnis fiksuotas aukštyn, tiesiai ar į šonąvyzdžiai plečiasi ir nustoja reaguoti į šviesą, galva lošiasi, įsitempia rankos ir kojos. Dėl gerklų bei tarpšonkaulinių raumenų mirganti hipertenzija trinka kvėpavimas, veidas šiek tiek mėlsta, gali pasigirsti gerklinis garsas, dantys stipriai sukandami, nevalingai pasišlapinama mirganti hipertenzija pasituštinama. Tokia toninė fazė retai trunka ilgiau kaip pusę minutės. Vėliau raumenų įsitempimą pamažu mirganti hipertenzija keisti reguliarūs ritminiai kloniniai trūkčiojimai.
Kumščiai stipriai sugniaužti, rankos bei kojos trūkteli linkteli per alkūnes ir kelius ir labai trumpam atsipalaiduoja, paskui vėl iš naujo raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja.
Kvėpavimas pamažu atsigauna, nors išlieka trūkčiojantis ir nereguliarus. Veido spalva blyški, iš burnos gali pasirodyti putotų kruvinų seilių, jei pacientas prikando liežuvį. Trūkčiojimai vis silpnėja ir retėja, ir paprastai po kelių minučių, giliai atsidusus, liaujasi. Tuomet kvėpavimas tampa lygus, vyzdžiai susiaurėja. Neretai metodas atsikratyti hipertenzijos priepuolio seka miegas arba apsvaigimas, nes smegenys yra pervargusios, ir joms reikia laiko mirganti hipertenzija.
Toninių-kloninių traukulių metu dažnai būna tachikardija, padidėja kraujospūdis.
1, 2 ir 3 laipsnių hipertenzija - gydymo metodai
Kartais per priepuolį vemiama. Dalis ligonių patiria daugiau negu vieną priepuolių rūšį. Be to, vienodos klinikinės išraiškos, bet skirtingos etiologijos priepuoliai gali pasižymėti nevienodais EEG požymiais bei atsaku į gydymą, skirtinga ligos eiga bei prognoze. Taigi epilepsiją galima skirstyti į atskirus sindromus ligos formaskurių kiekvienam būdingi saviti klinikiniai, etiologiniai, elektrofiziologiniai, eigos bei prognozės ypatumai. Epilepsinį sindromą apibūdina požymių derinys: klinikinė priepuolių išraiška, paciento amžius ligos pradžioje, ligos eiga, EEG ypatumai, kartu esantys neurologiniai sutrikimai, epilepsijos anamnezė šeimoje, etiologija, atsakas į vaistus.
Ligos priežastys
Kai kurie sindromai būdingi tik vaikystės periodui ar net tam tikram jo tarpsniui, o vaikui augant, epilepsijos klinikinė išraiška kinta, įgaudama kito sindromo bruožus. Šie sindromai apibūdinti Tarptautinėje epilepsijos ir epilepsinių sindromų klasifikacijoje TESK, bei ojoje Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje TLK Epilepsiniai sindromai arba epilepsija skirstomi dviem aspektais: pagal priepuolio kliniką židininiai ir generalizuoti bei pagal etiologiją idiopatiniai, simptominiai bei kriptogeniniai.
Be židininių ir generalizuotų, egzistuoja dar vienos kategorijos: "neapibrėžti ar židininiai, ar generalizuoti". Šiai kategorijai priskiriami tie epilepsiniai sindromai, kurie: a turi ir židininei, ir generalizuotai epilepsijai būdingų bruožų; b abejojama, ar priepuolis židininis ar generalizuotas, nes neužfiksuota požymių, leidžiančių juos mirganti hipertenzija.
Bendras aprašymas
Idiopatine vadinama ta epilepsijos forma, kurios atsiradimo negalima sieti su jokia išorine priežastimi, ji tikriausiai yra susijusi su genetiniu polinkiu. Ji paprastai prasideda tam tikrame amžiuje, yra specifinių elektroencefalografinių bei klinikinių požymių, dažniausiai jos eiga gerybinė.
Iš jų dažniausiai būna ir geriausiai apibrėžtos yra gerybinė Rolando epilepsija, vaikų absansų epilepsija, juvenilinė miokloninė epilepsija, mirganti hipertenzija grand mal. Pirmoji priklauso židininėms, o kitos - generalizuotoms formoms. Simptomine laikoma epilepsija, siejama su vienos ar kitos kilmės žinomu ar įtariamu CNS pažeidimu. Kriptogenine vadinama įtariama simptominė epilepsija, kurios negalima patvirtinti šiuolaikiniais tyrimo metodais ir etiologija išlieka nežinoma, nėra atskiroms idiopatinėms epilepsijoms būdingų požymių.
Simptominės epilepsijos eiga dažnai sunkesnė, priepuolius gydyti sunkiau, ligonio intelektualinė bei motorinė raida neretai sutrikusi. Gydymui ypač atsparios suaugusiųjų smilkininė ir kaktinė simptominė epilepsija.
Mirganti hipertenzija dalinė epilepsija - Gerybinė vaikystės epilepsija su centrotemporalinėmis iškrovomis Rolando - Vaikystės epilepsija su okcipitalinėmis iškrovomis Simptominė G Generalizuota epilepsija Idiopatinė G Neapibrėžta židininė ar generalizuota epilepsija G Specialieji sindromai Ūminiai provokuoti priepuoliai - Febriliniai traukuliai R Jis pasireiškia 3mėn.
Infantiliniai spazmai - tai trumpi toniniai fleksiniai ar ekstenziniai spazmai "sa1aam priepuoliai"kurie ištinka serijomis netrukus po nubudimo. Vienoje serijoje būna nuo iki keliolikos spazmų. Kartais priepuoliai pasireiškia tik neryškiu galvos mirganti hipertenzija ir palaikomi krūpčiojimu.
- Aukštas kraujospūdis gali būti mirties priežastimi
- Veido hiperemija; Susijaudinimas ir baimės jausmas.
Kai priepuolių daugėja, ima kisti vaiko elgesys: vaikas tampa vangesnis, rečiau šypsosi, nustoja džiaugtis, domėtis aplinka, mažiau juda, būna suglebęs, blogiau miega. Hipsaritmija yra įvairios amplitudės, netvarkingų, nesinchronizuotų "smaili lėta banga" iškrovų grandinė. Gydymui rekomenduojami kortikosteroidai ypač kriptogeninei formaivalproatai, vigabatrinas, benzodiazepinai, vitaminas B6 didelėmis dozėmis. Yra duomenų apie teigiamą lamotrigino bei topiramato poveikį.
Gydymas Širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika ir jos gydymas atliekami intensyviosios terapijos skyriaus ligoninėje. Per šį laikotarpį naudojami antiagregantai, antikoaguliantai, audinių plazminogeno aktyvatoriai. Kaip išvengti šios patologijos? Tai galima padaryti specialiu stalu. Šis metodas leidžia nustatyti širdies ir kraujagyslių patologijų bei jų fone besivystančių sunkių ligų rizikos lygį.
Kriptogeninė etiologija leidžia tikėtis palankesnės eigos. Lennox-Gastaut sindromo priepuoliai prasideda metų vaikams arba pakeičia infantilinius spazmus. Jie būna kelių rūšių: trumpi toniniai traukuliai paryčiais; atoniniai ar miokloniniai priepuoliai, lemiantys staigų vaiko kritimą; atipiniai absansai, labai panašūs į sudėtinguosius kompleksinius židininius priepuolius, nes vaikas tampa neorientuotas, nekontaktiškas, atlieka smulkius automatinius judesius.
Gali vyrauti viena ar dvi priepuolių rūšys, arba vienos rūšies priepuoliai keistis kitais, bet toniniai traukuliai mirganti hipertenzija būtina sąlyga. Priepuoliai kartojasi kelis ar keliolika kartų per dieną, jie atkaklūs nepaisant gydymo.
Netrukus ima keistis vaiko elgesys: vaikas tampa ypač judrus, piktas, agresyvus, sunkiai sutelkia ir išlaiko dėmesį; sutrinka jo miegas bei atmintis -blogą keičia geresnis, ir atvirkščiai.
EEG registruojamas lėtas foninis ritmas, būdraujant lėtos 1,5 Hz aštrios ir lėtos bangos atipinio absanso ekvivalentas arba difuzinių aštrių ir 1ėtų bangų ar jų grupių pavidalo iškrovos miokloninio ir atoninio priepuolio ekvivalentas ; miegant - greito 10Hz ritmo iškrūviai toninio priepuolio ekvivalentas. Monoterapija dažniausiai neefektyvi, tenka derinti įvairius vaistus, dėl to sunku išvengti nepageidaujamo vaistų poveikio.
Skiriama valproatų, lamotrigino, benzodiazepinų, topiramato, kartais - karbamazepino, etosukcimido. Priepuoliai pamažu retėja, bet vėliau pasireiškia mirganti hipertenzija epilepsijos formos, išlieka neurologinės raidos defektas. Serga metų dažniausiai iki tol normaliai augę vaikai.
Pirmosios pakopos hipertenzija (lengva)
Tarp jų šeimos narių dažniausiai yra epilepsijos priepuolius patyrusių asmenų. Priepuoliai pasireiškia netrukus po užmigimo.
Vaikas pabunda iš miego dėl vienos veido pusės parestezijų. Gali pasireikšti vienpusiai toniniai ar kloniniai tos pačios srities bei ryklės ar gerklų raumenų traukuliai, trumpalaikė afazija ar dizartrija, seilėtekis.
Sąmonė dažniausiai išlieka, bet vaikas negali kalbėti, todėl mirganti hipertenzija tėvų dėmesį gestais ar nesuprantamais garsais. EEG registruojami tipiškos konfigūracijos pikai mirganti hipertenzija temporalinėje srityje, ypač intensyvūs įmingant, todėl miego EEG teikia daug naudingos informacijos. Gydyti rekomenduojama vienu vaistu, siūloma gydymą skirti tik po trečiojo priepuolio. Tinka sultiamas, valproatai, karbamazepinas, okskarbazepinas, fenitoinas, benzodiazepinai, gabapentinas.
Galimi neryškūs emocijų, elgesio bei kalbos funkcijos sutrikimai bei mokymosi sunkumai. Vaikystės absansų epilepsija prasideda metų vaikams absansų serijomis, kurios negydomos dažnėja, kartais ištinka keli generalizuotų toninių-kloninių traukulių priepuoliai.
EEG stebima trumpos sinchroniškos simetriškos reguliarių 3 Hz "pikas - banga" pavidalo iškrovų serijos, ypač po gilaus kvėpavimo. Fotosensityvumas nebūdingas. Vaiko raida dažniausiai nenukenčia.
- Hipertenzija ir hipotirozė
- Moderniausia hipertenzijos gydymo priemonė
- Šiuos metodus sudaro širdies ir kraujagyslių ultragarso ir rentgeno tyrimai, padedantys nustatyti jų būklę.
- 1, 2 ir 3 laipsnių hipertenzija - gydymo metodai - Anatomija November
- Etapinės hipertenzijos simptomai ir gydymas - Migrena -
Gydoma valproatais, etosukcimidu, lamotriginu, benzodiazepinais. Jaunuolių miokloninė epilepsija prasideda paauglystėje.
Kas yra širdies ir kraujagyslių ligos?
Dažniausiai epilepsija diagnozuojama, kai ryte ištinka generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai. Simetriškos pavienės ar dauginės mioklonijos dažniausiai rankose hipertenzija ir aspic likti neįvertintos ir palaikomos nevikrumu.
Gali kartotis ir reti absansai. Priepuolius sukelia miego stoka, fotostimuliacija, staigus budimas, alkoholis, jie pasireiškia dažniausiai tuoj po nubudimo arba kai ligonis mieguistas.
EEG normaliame fone mirganti hipertenzija Hz nereguliarios generalizuotos pikų ar polipikų pavidalo trumpos iškrovos, jautrios fotostimuliacijai. Tai idiopatinė sąlyginai gerybinė epilepsijos forma, nes teisingai parinktas gydymas gali patikimai saugoti nuo priepuolių tol, kol pacientas vartoja vaistus ir laikosi saugaus gyvenimo būdo. Gydoma valproatais, lamotriginu, topiramatu, benzodiazepinais, barbitūratais. Židininių epilepsijų gydymui skirti vaistai karbamazepinas, okskarbazepinas, gabapentinas būklę gali pabloginti.
Deja, ši forma dažnai klaidingai palaikoma židinine epilepsija dėl nežymių asimetrinių klinikinių bei EEG bruožų ir gydoma netinkamai, tuo būdu nulemiant nepalankią ligos eigą. Žinoma, kad epilepsijai būdingi savaiminiai priepuoliai, tačiau tam tikromis sąlygomis jie linkę dažniau pasireikšti, todėl pacientai turi žinoti veiksnius, didinančius priepuolių riziką.
Tai emocinis stresas, nuovargis ir miego trūkumas, alkoholis ar jo abstinencija, metaboliniai sutrikimai, kai kurie vaistai ir toksininės medžiagos, karščiavimas vaikams, kai kurioms epilepsijos formom miego-būdravimo ciklas įmigimas - Rolando epilepsijai ir į ją panašioms mirganti hipertenzija, nubudimas - jaunuolių mioklonijos ir kitoms idiopatinėms mirganti hipertenzija formoms, Lenn Gastaut ir West sindromams.