Širdies pulso dažnio poveikis sveikatai, Nuorodos kopijavimas

Ar ži­no­te, koks jū­sų pul­sas ra­my­bė­je?

Koks pulsas yra normalus?

Nau­jau­sios ži­nios apie pul­so kon­tro­lės svar­bą gy­dant šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas Ana Daukševič Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos — vie­na opiau­sių pro­ble­mų mū­sų ša­ly­je, ne tik su­trik­dan­čių įpras­tą žmo­gaus gy­ve­ni­mą, bei ir ne­re­tai pa­si­bai­gian­čių in­va­li­di­za­ci­ja ar mir­ti­mi. Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, jog sie­kiant iš­veng­ti tra­giš­kų pa­sek­mių, be ki­ta ko, bū­ti­na ste­bė­ti šir­dies su­si­trau­ki­mo daž­nį, o rei­ka­lui esant — jį re­tin­ti ski­riant me­di­ka­men­tus.

Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos už­ima pir­mą­ją vie­tą mir­ties prie­žas­čių struk­tū­ro­je. Be to, tai vie­na daž­niau­sių in­ter­ven­ci­nių chi­rur­gi­nių pro­ce­dū­rų prie­žas­tis. Lie­tu­vo­je per me­tus pen­kiuo­se in­ter­ven­ci­nės kar­dio­lo­gi­jos sky­riuo­se at­lie­ka­ma širdies pulso dažnio poveikis sveikatai 17 tūkst.

Tai­gi vie­nam mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų ten­ka maž­daug 6 tūkst. Oli­vi­ja Gus­tie­nė. Pri­pa­žin­ki­te, skai­čiai tik­rai ne­ma­ži.

Juo­lab, kad Va­ka­rų ša­ly­se šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų su­ma­žė­jo be­veik per­pus. Mes gi, kol kas tu­ri­me di­dė­ji­mo ten­den­ci­ją.

Ko­dėl gi at­si­lie­ka­me? Jei­gu pas mus jie sie­kia 56 proc.

1. Koks pulsas yra normalus? - Paliesiaus fizinio krūvio klinika - individualios programos be vaistų!
3. Tam, kad širdies ritmo parodymai būtų tikslūs, reikia matuoti spaudimą poilsio režimu — tai yra, nematuoti iškart nubudus arba pasportavus.
5. Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo, mitybos įpročių bei kitų veiksnių, labai svarbu žinoti savo pulsą.
6. Naujumas gydant hipertenziją

Prie­žas­tys yra įvai­rios — pir­miau­sia po­žiū­ris į svei­ka­tą, ne­to­ly­gi me­di­ci­ni­nė prie­žiū­ra. Pra­nas Šer­py­tis.

Šir­dies su­si­trau­ki­mo daž­nio reikš­mė Šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nis - lyg va­rik­lio grei­tis, ir jei jis yra di­de­lis, va­rik­liui rei­kia dau­giau ku­ro, ta­čiau jei va­rik­lio pa­da­vi­mo vamz­dis už­si­kem­ša, at­si­ran­da kom­pli­ka­ci­jų.

To­dėl svar­bu var­to­ti me­di­ka­men­tus, re­gu­liuo­jan­čius pul­so daž­nį.

Kas kaip kovoja su hipertenzija to­kių li­gų žmo­gaus šir­dies su­si­trau­ki­mo dažnis ne­ga­li siek­ti ar 90 kar­tų per mi­nu­tę.

Kai su­ma­ži­na­me šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nį, pa­cien­to li­gos prog­no­zės tam­pa ge­res­nės.

Bi­ru­tė Pet­raus­kie­nė. Ant­ri­na jai ir prof. Moks­liš­kai įro­dy­ta, jog pul­sui esant di­des­niam nei 80, rei­kia žiū­rė­ti, dėl ko taip yra, nes per ke­le­rius me­tus ga­li­me stip­riai nu­a­lin­ti šir­dį. For­muo­ja­si ate­ro­sklerozinis pro­ce­sas.

Yra įro­dy­ta, kad ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga ser­gan­tys li­go­niai, ku­riems jau yra kai­rio­jo skil­ve­lio pa­žai­da ir pul­sas dau­giau kaip 70 kar­tų per mi­nu­tę, per dve­jus me­tus 53 proc. Ko­kia gi išei­tis? Pa­pras­tai tais at­ve­jais ski­ria­me vais­tus — be­ta blo­ka­to­rius. Pas­ta­ruo­ju me­tu at­si­ra­do ga­li­my­bė skir­ti si­nu­si­nio maz­go slo­pin­to­ją — ivab­ra­di­ną.

Re­mian­tis nau­jau­sių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ku­rie bu­vo pri­sta­ty­ti Eu­ro­pos kar­dio­lo­gų drau­gi­jos kon­gre­se Atė­nuose, ivab­ra­di­no pri­tai­ky­mas gy­dant šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą, su­tei­kia nau­ją ga­li­my­bę pa­siek­ti ma­žiau­sią mirš­ta­mu­mo ly­gį tarp šia li­ga ser­gan­čių­jų žmo­nių.

Tai­gi, pul­so kon­tro­lė gy­dant tiek ko­ro­na­ri­nę šir­dies li­gą, tiek šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą yra la­bai svar­bi sie­kiant ne tik ge­ros simp­to­mų kon­tro­lės, bet ir sie­kiant iš­veng­ti pa­kar­to­ti­nų hos­pi­ta­li­za­ci­jų ar net grės­min­gų kom­pli­ka­ci­jų, mir­čių.

Tin­ka ne vi­si vais­tai Tie­sa, spe­cia­lis­tai ti­ki­na, jog ser­gant ko­ro­na­ri­nė­mis šir­dies li­go­mis ne vi­sais at­ve­jais tu­ri ga­li­my­bę rink­tis, ko­kį vais­tą skir­ti šir­dies su­si­trau­ki­mo daž­niui su­ma­žin­ti.

Kardiologas pataria: ką turime žinoti apie savo pulsą – pasitikrinti paprasta ir patiems

To­kiais at­ve­jais ne­ga­li­me skir­ti bet ko­kio me­di­ka­men­to. Ge­riau­siai tin­ka ivab­ra­di­nas. Tuo tar­pu doc. Gus­tie­nė da­li­ja­si kli­ni­ki­ne pa­tir­ti­mi, kuo­met širdies pulso dažnio poveikis sveikatai ivab­ra­di­nas pa­dė­jo žmo­gui su­švel­nin­ti li­gos po­žy­mius. Tai - vi­du­ti­nio amžiaus vy­ras.

Pir­miau­sia jis pa­te­ko pas mus sirg­da­mas an­tro ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, jam nu­sta­ty­ta pa­di­dė­ju­sio ar­te­ri­nio krau­jo spau­di­mo li­ga, pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lio kie­kis, ta­čiau pa­cien­tas tin­ka­mai ne­si­gy­dė. Ga­liau­siai jam pri­rei­kė aortos vai­ni­ki­nių jung­čių su­for­ma­vi­mo ope­ra­ci­jos. Po jos pa­cien­tas jau­tė­si blo­gai, iš­li­ko krū­ti­nės an­gi­na, var­gi­no du­su­lys. Jo vai­ni­ki­nės ar­te­ri­jos jau bu­vo pa­žeis­tos dia­be­to, to­dėl net ir at­lik­ta ope­ra­ci­ja, pa­ge­ri­nu­si krau­jo­ta­ką į šir­dies mio­kar­dą, ne­pa­sie­kė op­ti­ma­laus re­zul­ta­to.

Kraujospūdis ir širdies ritmas: lemtingi veiksniai, iš kurių galima apibūdinti net charakterį

Tik tuo­met, kai ša­lia vi­sų me­di­ka­men­tų sky­rė­me ivab­ra­di­ną, pa­cien­to krū­ti­nės an­gi­nos prie­puo­liai ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Žmo­gus ga­li gy­ven­ti įpras­tą gy­ve­ni­mą.

Rei­kia pa­gal­vo­ti, kiek tai kai­nuo­ja ne tik vals­ty­bei, bet ir pa­čiam pa­cien­tui.